Lietuvos gyventojai gali išbandyti vis daugiau pramogų šalies upėse – Vidaus vandens kelių direkcijos įgyvendinti Nemuno aukštupio tvarkymo projektai savivaldybių gyventojams atvėrė naujas galimybes: pramoginė laivyba vėl gali klestėti.
Pastaraisiais metais jau įvykusiems ir toliau vykstantiems teigiamiems pokyčiams nemažai pasitarnavo sėkmingas glaudus Nemuno aukštupio savivaldybių bendradarbiavimas bei strateginis požiūris. Merai siekia, kad šalia miestų tekanti didžiausia šalies upė teiktų kuo daugiau turizmo, sporto ir poilsio galimybių miestų gyventojams bei jų svečiams.
Nemuno išsaugojimas reiškia tvaresnę Lietuvą
Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) ekspertų, norint užtikrinti tiek saugią laivybą, tiek apskritai išsaugoti jau daugybę metų egzistuojančią vidaus vandens kelių infrastruktūrą, upių priežiūra ir higiena yra būtina.
Šiuo metu Nemuno Aukštupio savivaldybių merai deda visas pastangas, kad upės tvarkymo darbai vyktų kuo sklandžiau – upė būtų saugi laivybai, patraukli turizmui ir būtų sukurtos kuo didesnės naudos šalies gyventojams.
Aukštupio miestų merų teigimu, Nemuno vandens kelių būtina ne tik neapleisti ir juos eksploatuoti, bet ir pasistengti juos išsaugoti ateities kartoms.
„Džiaugiamės, kad Nemuno aukštupio savivaldybės ėmėsi iniciatyvos užtikrinti Lietuvos vidaus vandens kelių išsaugojimo ir vystymo. Svarbu pabrėžti, upių kelių vystymas yra svarbi žaliojo kurso dalis, skatinanti tvaraus transporto populiarumo augimą. Šiais metais dar daugiau dėmesio skirsime žaliosioms inovacijoms, kurios prisidės prie tvaresnės logistikos šalyje ir sveikesnės aplinkos visiems šalies gyventojams“, – teigė VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas.
Jo teigimu, Aukštupio savivaldybių tikslai sutampa ir su Susisiekimo ministerijos priemonėmis – ministro Eugenijaus Sabučio įsakymu, kuris užtikrina finansavimą netaršių transporto priemonių įsigijimui pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“.
Upių turizmas – ekonominė nauda
Pasak Druskininkų mero Ričardo Malinausko, istoriškai Nemunas kurortui visuomet buvo svarbus ir kaip vandens susisiekimo kelias, ir kaip gamtos objektas. Druskininkams rūpi išsaugoti jį ateities kartoms, išmintingai ir atsakingai naudojant upės privalumus tiek susisiekimui, tiek turizmui.
„Džiaugiamės pernai prasidėjusiais Nemuno valymo darbais ir tikimės, kad atsakingoms instucijoms užteks drąsos ir sveiko proto leisti juos atnaujinti”, – sakė Druskininkų meras.
Jo teigimu, Nemuno, kaip svarbios ne tik Druskininkų, bet ir visos Lietuvos ekosistemos, saugojimas anaiptol nėra vien nežinia kuo paremti draudimai vykdyti jame veiklas. Kaip rodo istorija, laivyba Nemunu visais laikmečiais buvo populiari ir reikalinga žmonėms. “Vienareikšmiai pasisakau už jos atnaujinimą, ragindamas pasitikėti atsakingais žmonėmis, o ne statyti biurokratines kliūtis”, – sakė R. Malinauskas.
Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas įsitikinęs, kad augant laivybos populiarumui Lietuvoje, būtina užtikrinti galimybes sportui ir turizmui, gyventojams rinktis tvarų pramogavimo būdą ir taip prisidėti prie bendrų šalies aplinkosauginių tikslų.
„Besidominčių vandens sportu ir įsigyjančių laivelius gyventojų skaičius auga, tai natūraliai didina tinkamos infrastruktūros poreikį. Neseniai vykusioje LR Seimo konferencijoje „Nemuno galimybės ekonomikai, verslui ir turizmui“, išsakiau savo poziciją, kad būtina imtis Nemuno vagos gilinimo, pakrančių tvarkymo valčių nuleidimo vietoms, prieplaukoms ir sporto infrastruktūros darbų“, – teigė A. Vaicekauskas.
Prienų meras išreiškė viltį, kad artimiausiu metu bus atsižvelgta į jo ir kolegų išsakytas mintis ir bus priimti sprendimai aukštesniu nei savivaldybių lygiu, mat vidaus vandens keliai – įvairiapusiškai svarbi infrastruktūros plėtros dalis Lietuva, o tam būtinas vieningas strateginis požiūris.
Apie vienijančią Nemuno naudą kalba ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
„Nemunas – tau upė, kuri Alytų ir jungia, ir skiria. Tai neatsiejama miesto istorijos dalis – neatsitiktinai mūsų protėviai kūrėsi būtent šalia jos krantų. Ilgą laiką buvome nuo upės nusigręžę, tačiau šiandien norime, kad Nemunas vėl taptų gyve miesto dalimi – atvira ir visiems prieinama. Tikiu, jog išvalytas ir laivybai pritaikytas Nemunas ne tik sustiprins visos Dzūkijos ryšį, nes prateka pro visus region rajonus, bet ateityje atvers galimybes jungtis su kitais regionais, o galbūt – ir su jūra” – teigia N. Cesiulis.
Birštono merė Nijolė Dirginčienė teigė besidžiaugianti, kad Birštone neseniai apsilankęs LR prezidentas Gitanas Nausėda taip pat įsitikino, jog būtinas didesnis upės įveiklinimas ir šiam klausimui reikia skirti daugiau dėmesio.
„Šalies kurortų noras yra, kad Nemunas turėtų kelią. Į Birštoną jau gali atplaukti laivai iš Kauno, bet norėtųsi, kad tie laivai galėtų plaukti ir toliau. Labai džiaugiamės, kad buvome pirmoji savivladybė Nemuno aukštupyje, nuo kurių ir prasidėjo upių valymo darbai, ir dėl jų įgyvendinimo esame dėkingi VVKD“, – sakė N. Dirginčienė.
Merai teigia dažnai sulaukiantys ir verslo atstovų klausimų, koks yra numatomas Nemuno laivybos potencialas artimiausiu metu – tai yra papildoma paskata verslui regionuose statyti naują infrastruktūrą. Nemuno savivaldybėms tai reikštų papildomą ekonomikos augimą.
Daugiau galimybių laivavedžiams
Kaip ir kiekvienais metais, siekiant užtikrinti navigacijos saugumą, žymimas laivakelis, tikrinami gyliai ir vykdomi valymo darbai aivuojamose upių atkarpose ir uostuose.
Neseniai buvo atnaujinta ir dar patogesniam naudojimui pritaikyta VVKD vandens kelių navigacinė mobilioji programėlė „WAVE“. Joje laivavedžiai gali rasti visą reikalingą informaciją: pažymėtą laivakelį, bunų vietas, gylius, uostų, prieplaukų ir degalinių vietas bei tiltus. Programėlėje taip pat galima susikurti savo maršrutus.
Remiantis VVKD informacija, šiais metais eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis sieks 500 km – 20 km daugiau nei pernai. Lietuvoje registruotų laivų skaičius per metus išaugo dar 500 ir šiuo metu siekia 28 tūkstančus.
Sezono metu bus eksploatuojamos vandens kelių atkarpos Kuršių mariose, Nemuno upėje nuo Kauno iki žiočių Nemuno aukštupyje Kauno mariose, Alytuje ir Druskininkuose, Minijoje, Karaliaus Vilhelmo kanale, Pakalnėje-Rustainėje, Neryje Vilniuje.
Šiuo metu laivus papildyti degalais galima vandens degalinėse Kaune, Jurbarke, Svencelėje, Nidoje ir Uostadvaryje.
