A

Įdarbinti upes ir stiprinti jūrinę valstybę

Praėjusiais metais baigtas modernizuoti vandens kelias didžiausia Lietuvos upe Nemunu Kaunas – Klaipėda 2023 m. pabaigoje „ES+U“ konferencijoje Finansų ministerijos buvo įvertintas tarp didžiausią vertę kuriančių ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų tradiciniame „Europos burės“ konkurse. Aukščiausiu balu Nemuno laivybos projektas įvertintas ir „Žaliojo susisiekimo apdovanojimuose 2023“ Transporto inovacijų forume. Šių metų pradžioje Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) jau paruošusi 479 kilometrus navigacijai tinkamų upių kelių, o 2025 metais jų bus virš 500 kilometrų. Lietuvos vizijoje – 1000 kilometrų vandens kelių ir tvari logistikos jungtis su Klaipėdos uostu, iš kurio pasiekiamas visas pasaulis.

Upėmis gabensime 2 mln. tonų

„Mūsų uždavinys yra dalį krovinių Lietuvoje perkelti į vandens kelius. Laivai yra labiau ekologiški, saugesni ir pigesni, palyginti su kitomis transporto rūšimis – automobilių, geležinkelių ar oro linijomis. Lietuva yra upių kraštas, deja, ištisus dešimtmečius vandens transportas nebuvo tarp prioritetų, tačiau tvarumo pokyčiai vandens transportui žada antrąjį atgimimą. Vidaus vandens kelių direkcija neabejoja, kad gali sumažinti sunkiojo transporto srautus keliuose – jau šiemet Nemuno upe planuojame pervežti 100 tūkst. tonų krovinių “, – teigia V. Vinokurovas.

VVKD yra pasirašiusi partnerystės sutartį su Europos investiciniu banku (EIB), pagal kurią ši institucija skatins žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse. EIB užsakymu viena kompetentingiausių pasaulyje Nyderlandų konsultacinė bendrovė “Panteia” atliko šio išskirtinio projekto galimybių studiją. Rezultatai rodo, kad 2 mln. tonų Lietuvoje per metus pervežamų krovinių galėtų būti gabenama naudojant vidaus vandenų tinklą. Tarptautinėje ekspertų komandoje dirbusi VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė, transporto ekonomistė dr. Elena Plotnikova atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje tarp Kauno ir Klaipėdos neturime tiesios geležinkelio linijos. Ateities planų ją nutiesti girdisi, tačiau tai užtruktų daug laiko ir labai brangiai kainuotų.  O Nemuno vandens kelias jau yra šiandien.

Pasak V. Vinokurovo, sugrąžinti krovininei laivybai pagrindinę Nemuno dalį buvo gyvybiškai svarbus uždavinys, nes jis jungia Kauną su Klaipėda ir yra transeuropinio transporto tinklo dalis. „Lietuva turi Klaipėdos uostą, patogias krantines, kur galima vykdyti krovos darbus iš upės baržų į jūrų laivus, taigi vystydami vidaus laivybą stipriname ir jūrinę valstybę“, – aiškina V. Vinokurovas. Jo teigimu, didelis laimėjimas, kad per Klaipėdą ir Kaunas jau šiandien susietas su tarptautiniais logistikos maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su visa Vakarų Europos vidaus vandens kelių sistema. Netolimoje ateityje numatyta strateginė reikšmė ir uostui Jurbarke.

2025 metais laivyba bus užtikrinta visame Nemune – nuo Druskininkų ir Alytaus iki Birštono. Planuojami laivybai tinkamo šliuzo prie Kauno hidroelektrinės darbai, Nevėžio ir Neries upių valymas, o galų gale – ir Kauno bei Vilnius sujungimas laivybos keliu. Lietuvos vidaus vandenų vizijoje – 1000 kilometrų vandens kelių, žvelgiant istoriškai, tokio ilgio vidaus vandens kelių mūsų šalis neturėjo niekada.

Tvarumą skatins „Proveržis 2.0“

„Šiandien norime būti tarp lyderiaujančių įmonių, plėsdami naviguojamų vandens kelių kilometražą, plėtodami intermodalinę krovininę laivybą ir vystydami žaliąsias inovacijas, kurios neišskiria į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip prisidėsime prie tvaresnės logistikos šalyje, tausosime gamtą ir kursime sveikesnę aplinką visiems šalies gyventojams“, – teigia V. Vinokurovas.

Tvarumas VVKD komandai nėra tik sąvoka, kurią šiandien vartoja daug kas – apskaičiuota, kad krovininio transporto išmetamas CO2 kiekis sudaro apie 45 proc. viso išmetamojo šiltnamio efektą didinančių dujų kiekio Lietuvoje. Reikšmingai pakeitus krovinių įpročius ir proporcijas, būtų galima ženkliai prisidėti prie Lietuvos ir Europos Sąjungos iškelto Žaliojo kurso, kurio tikslas iki 2050 metų tapti neutraliu klimatui žemynu.

„Žaliuoju kursu plauksime vedami elektrinių laivų flotilės, tai bus mūsų „Proveržis 2.0“. Šiandien jau turime parengtą elektrinio laivo projektą, paskelbėme rinkos konsultaciją dėl visos krovininės flotilės, kuri bus skirta vidaus laivybos infrastruktūros užtikrinimui“, – sako V. Vinokurovas.

Vinokurovo teigimu, projektą įgyvendinusi Lietuva būtų pirmoji šalis Europoje, turinti elektrinį vidaus laivybos laivyną. Ambicingame projekte numatyta pastatyti 6 elektrinius stūmikus ir 12 baržų. Lietuviškas elektrinis laivynas jau susilaukė dėmesio iš Susisiekimo ir Finansų ministerijų, o taip pat – iš Europos Investicijų banko, Europos Plėtros ir rekonstrukcijos banko bei Šiaurės šalių finansų institucijų.

Šių metų sausio mėnesį V. Vinokurovas pristatė vykdomą vidaus laivybos transformaciją aukščiausio lygmens konferencijoje „InvestEU: Financing Europe’s Future“. Šioje konferencijoje Lietuva turėjo progą pademonstruoti vidaus kelių galimybes ir potencialą laikytis žaliojo kurso. Briuselyje žaliosios laivybos pristatymas sulaukė itin daug susidomėjimo ir palaikymo, kas skatina judėti į priekį dar greičiau.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos vidaus vandens keliai turi būti jūrinio uosto tęsinis. Didžioji dalis krovinių Kaunas – Klaipėda turi keliauti Nemunu, renkantis klimatui palankų kursą, investuojant į žaliąją laivybą ir taupant CO². Direkcijos siūloma investicija į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidėtų prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeičiant elektrinėmis baržomis. Valstybės valdomos įmonės turi galimybę inicijuoti išskirtinius projektus, kurie paliečia visą transporto sektoriaus modelį, siekti tvarios ekonomikos ir sukurti naujas transporto galimybes” – VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas.

2024-03-19 /