2023 m. rugsėjį Nemuno gyvavimo istorijoje atverstas naujas puslapis: paskelbta reguliarios krovininės laivybos Nemunu pradžia. 200 km ilgio ruože nuo Kauno iki Kuršių marių baigti Nemuno žemupio modernizavimo darbai ir startavo pirmoji reguliari krovinių tarp Klaipėdos ir Kauno gabenimo linija.
Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Milsa grupė 540 tonų granito akmens gaminiai, pakrauti į 20 konteinerių, atplaukę į Klaipėdos jūrų uostą, spalio 16 d. pakrauti į Vidaus vandens kelių direkcijos baržą Klaipėdos Smeltės terminale ir spalio 19 d. rytą atplukdyti į Kauno Marvelės krovininę prieplauką. Bendradarbiaujančios šalys numato reguliarius krovinių reisus Nemunu.
„Džiaugiamės atsivėrusiomis naujomis transportavimo galimybės, kurios leidžia atpiginti krovinio pervežimą maršrutu Klaipėda – Kaunas. Taip pat skaičiuojame, kad vidaus vandens transporto būdu gabendami krovinį į aplinką išmesime apytiksliai 2 kartus mažiau CO2 nei transportuodami jį automobiliais. Savo veiklos procesuose skatiname tvarius sprendimus, todėl planuojame išnaudoti naujai atsivėrusias galimybes – krovinius iš Klaipėdos į Kauną gabensime Nemunu“, – sako Milsa grupė vadovas Mantas Makulavičius.
Iki šiol Nemunu buvo plukdomi pavieniai kroviniai, o modernizavus laivybos kelią, šios upės ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas krovininei laivybai visu laivybos sezonu. Dėl to atsivėrė puiki alternatyva nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas bei sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose. Vidaus vandens kelių direkcija jau pradėjo reguliariai gabenti krovinius Nemunu, pirminiame etape planuojama per metus upe pergabenti apie 100 tūkst. tonų krovinių.
