Liepos 10 d. į Klaipėdos uostą Nemunu iš Jurbarko krovininės prieplaukos atplukdytas pirmasis šių metų lietuviškų grūdų krovinys. Jis pažymėjo 2026 m. grūdų logistikos sezono pradžią vandens kelyje Nemune.
Krovinys į Klaipėdą atgabentas didžiausia Baltijos šalyse upine barža „Nemunas Lines“. AB „Linas Agro“ grūdų gabenimą Nemunu renkasi jau trečius metus iš eilės, taip tęsdama bendradarbiavimą su Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) ir patvirtindama, kad vidaus vandens transportas tampa svarbia Lietuvos logistikos grandinės dalimi. irmasis lietuviškų grūdų krovinys Nemunu Klaipėdos uostą pasiekė 2024 m., o 2025 m. šiuo maršrutu vienu reisu jau buvo pergabentas rekordinis – 1 250 tonų – grūdų krovinys.
Praėjusiais metais VVKD maršrutu Jurbarkas–Klaipėda pergabeno daugiau kaip 15 tūkst. tonų lietuviškų grūdų. Iš viso 2025 m. Lietuvos vidaus vandens keliais buvo pergabenta 65,36 tūkst. tonų įvairių krovinių, o tai prilygsta maždaug 2 723 sunkvežimių kroviniams, kurių nereikėjo gabenti šalies keliais.
Šiemet tęsiamas lietuviško derliaus gabenimas vidaus vandens keliu, išlaikant verslui alternatyvią ir tvarią logistikos galimybę.
Pagrindinis Lietuvos vidaus vandens kelias Nemunu ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui (TEN-T). Per Klaipėdos uostą šis maršrutas jungiasi su tarptautiniais Baltijos jūros transporto koridoriais ir sudaro sąlygas diversifikuoti krovinių srautus.
Viena iš VVKD investicijų krypčių, modernizuojant Nemuno vandens kelią, buvo sudaryti sąlygas kuo didesnei lietuviškų krovinių daliai pasiekti Klaipėdos uostą vidaus vandens transportu. Toks logistikos modelis padeda mažinti sunkiojo transporto srautus šalies keliuose, prisideda prie mažesnių CO₂ emisijų ir stiprina tvaresnę transporto sistemą.
Daugiau kaip 75 metrų ilgio barža „Nemunas Lines“, esant projektiniam 180 cm gyliui, gali gabenti iki 1 300 tonų grūdų ar kitų birių krovinių – tai prilygsta maždaug 54 vilkikų (po 24 t) arba 26 geležinkelio vagonų (po 50 t) krovai.
