Nemuno laivybos kelio modernizacijos projektas aukščiausiu balu įvertintas „Žaliojo susisiekimo apdovanojimuose 2023“ didžiausiame transporto ir logistikos sektoriaus renginyje Baltijos šalyse – tarptautiniame Transporto inovacijų forume. Jau trečią kartą vyksiančiame konkurse didžiausias dėmesys buvo skirtas susisiekimo sprendimams, skatinantiems aplinkai mažiau taršų žmonių ir prekių judėjimą. Vidaus vandens kelių direkcija didžiuojasi atvėrusi vartus krovininei, keleivinei, pramoginei laivybai ir gavusi apdovanojimą!
2021 metais Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo Europos Sąjungos finansuojamas Nemuno vandens kelio strateginis projektą, kurio tikslas esmingai pagerinti laivybos sąlygas Nemuno upėje. Šių metų vasaros pabaigoje projektas įvykdytas – modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu. Visame šiame ruože sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.
Tvarkant Nemuno vagą, iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje. Šis projektas iš tiesų išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Palyginimui – panašiai sveria 11 tūkst. geležinkelio vagonų. Viso projekto metu pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 km.
Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Vidaus vandens kelių direkcija jau pernai sulaukė laivavedžių pastebėjimų apie teigiamus pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis.
Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis bus labiausiai jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis – jis taps dar gilesnis ir tiesesnis, o nusistovėjęs nešmenų judėjimas padės formuotis siauresnei vagai, reikės mažiau prižiūrinčių žmonių darbo.
„Kaip ir sausumos keliuose, taip ir vandens keliuose pagerinus sąlygas, iškart pastebimi pokyčiai – laivų skaičius upėje auga, verslo susidomėjimas krovinių pervežimais didėja. Dirbame, kad būtų paruošta visa reikiama laivybos infrastruktūra, laivai galėtų be trikdžių keliauti didžiausiu Lietuvos vidaus vandens keliu. Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja ir krovininę infrastruktūrą, stato baržas ir ruošiasi perimti dešimtadalį Kauno regiono krovininio transporto srauto. Bunų projektas nebus svarbių darbų pabaiga“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
