
Diskusijoje pritarta, kad efektyvus vidaus vandenų integravimas į bendrą transporto sistemą gali reikšmingai prisidėti prie logistikos grandinių stiprinimo, turizmo plėtros ir regionų ekonominio augimo. Taip pat pabrėžta nuoseklaus planavimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba siekiant išnaudoti visą potencialą.
Vidaus vandenų kelių direkcija (VVKD), šiuo metu aktyviai prisideda prie nacionalinių iniciatyvų, susijusių su mažųjų uostų ir prieplaukų infrastruktūros vystymu. Rengiami sprendimai apima vieningos infrastruktūros klasifikavimo principų taikymą, nuoseklaus uostų ir prieplaukų sąrašo sudarymą bei interaktyvaus žemėlapio kūrimą.
Šis žemėlapis bus skirtas vienoje vietoje kaupti ir sisteminti duomenis apie esamą infrastruktūrą, jos funkcijas ir plėtros planus, taip sudarant pagrindą duomenimis grįstiems sprendimams ir ilgalaikei infrastruktūros plėtrai.
„Siekiant užtikrinti saugią ir nuoseklią Kuršių marių laivybos infrastruktūros priežiūrą, jau parengėme ir su aplinkosaugos bei kitomis atsakingomis institucijomis suderinome, daugiametį įplaukų valymo darbų planą. Jis apima teisinį reglamentavimą, aplinkosauginius reikalavimus ir praktinius įplaukų priežiūros sprendimus. Parengta monitoringo programa apibrėžia, kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis turi būti vykdomi Kuršių marių įplaukų valymo darbai. Ji taip pat buvo vertinta „Natura 2000“ teritorijų kontekste, siekiant užtikrinti, kad laivybos poreikiai būtų derinami su aplinkosaugos reikalavimais“, – sako VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas.
Konferencija „Jūrinis potencialas“ suburia skirtingų sektorių atstovus bendram tikslui – stiprinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, potencialą ir skatinti tvarią vandens transporto plėtrą. Ačiū organizatoriams už galimybę dalyvauti.




