Vidaus vandens keliai yra svarbi Lietuvos transporto sistemos dalis, galinti mažinti kelių apkrovimą, CO₂ emisijas bei skatinti turizmą ir regionų vystymąsi. Tačiau jų plėtra privalo būti suderinta su aplinkosaugos reikalavimais. Todėl AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) laikosi principo – darbai negali būti vykdomi be atsakingų institucijų sprendimų.
Pastaruoju metu sulaukta mokslininkų ir visuomenininkų kreipimosi dėl upių gilinimo darbų, todėl VVKD siekia aiškiai informuoti visuomenę apie savo poziciją. Šiuo metu darbai Nemune aukščiau Kauno ir Neries upėje nevykdomi. Jie galėtų būti tęsiami ar pradėti tik gavus:
- Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos išvadas dėl Direkcijos 2022–2024 m. atliktų valymo darbų Nemuno atkarpoje Alytaus rajono, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijose (darbai nėra užbaigti ruože Druskininkai–Liškiava);
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos išvadas dėl veiklos reikšmingumo Natura 2000 teritorijai dėl planuojamų valymo darbų Neries žemutinėje dalyje nuo žiočių iki A. Meškinio tilto (5,5 km ruožas).
VVKD pabrėžia, kad prieš pradedant seklumų šalinimo darbus kasimo planai visada pateikiami Aplinkos apsaugos departamentui, kaip numato aplinkos ministro įsakymas. Nemuno aukštupio darbų situacijoje, institucijos taip pat buvo informuotos, jų nestabdė. Jei aplinkosauginės institucijos būtų pateikusios neigiamas išvadas, darbai apskritai nebūtų pradėti.
„Atlikti darbai užtikrino galimybę saugiai judėti mažiesiems laivams, pramoginiams kateriams, sugrąžinant gyvybę į ilgiausią Lietuvos upę – Nemuno aukštupį. Ruožas yra problematiškas dėl susidariusių seklumų ir akmenų, todėl buvo būtina juos pašalinti iš vandens kelio zonos. Pabaigus darbus ties Birštonu, praktiškai iš karto pradėti darbai Alytuje, o 2025 m. buvo numatyti darbai ties Druskininkais,“ – teigia VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas.
Direkcija taip pat pasirengusi bendradarbiauti su institucijomis, mokslininkais bei visuomene – teikti informaciją, pastabas ir pasiūlymus. Neries ruožas nuo Kauno iki sostinės matomas kaip pramoginės laivybos erdvė, kuri galėtų tapti turizmo traukos ašimi. Ruožas tarp Kauno ir Jonavos, įvertinus aplinkosaugos sąlygas, galėtų būti naudojamas krovininei laivybai, nes turi potencialo prisidėti prie tvaraus transporto sistemos vystymo. Galutiniai sprendimai priklauso aplinkosaugos institucijoms ir ministerijoms, o VVKD yra pasirengusi laikytis visų nustatytų sąlygų.
VVKD siekis – užtikrinti, kad vidaus vandens keliai būtų patogūs ir saugūs, o jų plėtra vyktų tik darniai derinant aplinkosaugos reikalavimus su visuomenės bei valstybės interesais.
