A

VVKD pranešimas High Level InvestEU Financing Europe’s Future konferencijoje

Vidaus laivyba ir didelės jos galimybės Lietuvoje

Nesprendžiami globalaus atšilimo iššūkiai atneš liūdnų pasekmių mūsų, ypač ateities kartų, aplinkai bei gyvenimo kokybei. Todėl tvarus transportas yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos Žaliojo kurso susitarimo  dalių.

2023 m. sausio 23 d. Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius V. Vinokurovas buvo pakviestas į High Level InvestEU: Financing Europe’s Future konferenciją Briuselyje, kurioje pateikė savo atliktus darbus inovatyvios vidaus vandenų laivybos transformacijai. Pristatė vidaus vandens kelių galimybes, potencialą laikantis žaliojo EU kurso. Vidaus vandens kelių direkcija tvirtai laikosi strategijos, jog logistikos grandinėms tampant tvaresnėms, pažangūs sprendimai integruojami į vieną grandinę duos maksimalią naudą. Vandens transportas yra ekologiškiausias, nesukeliantis avarijų, neribotų galimybių, be to, ekonomiškiausias iš visų transporto rūšių.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos vidaus vandens keliai turi būti jūrinio uosto tęsinis. Didžioji dalis krovinių Kaunas – Klaipėda turi keliauti Nemunu, renkantis klimatui palankų kursą, investuojant į žaliąją laivybą ir taupant CO². Šiai dienai Europos investicinio banko specialistai vertina, kad apie 2 mln. tonų esamų krovinių gali būti perkelta į vidaus vandenis. Direkcijos siūloma investicija į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidėtų prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeičiant elektrinėmis baržomis. Valstybės valdomos įmonės turi galimybę inicijuoti išskirtinius projektus, kurie paliečia visą transporto sektoriaus modelį, siekti tvarios ekonomikos ir sukurti naujas transporto galimybes” – VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas.

Gamtos keliai ir žaliasis kursas

Europos bendrija aktyviai remia tvaraus transporto projektus, kurie, suprantama, turi būti tvarūs aplinkos, finansiniu ir socialiniu požiūriu. Dėl šių priežasčių daugelis šalių iš naujo atranda ar dar labiau vysto vidaus laivybą, kuri turi didžiulį ekonominį ir ekologinį potencialą.

Europos investiciniu bankas (EIB) palaiko žaliosios laivybos idėją vidaus vandens keliuose Lietuvoje. EIB ekspertai kartu su EIB Advisory Hub samdomais tarptautiniais ekspertais 2023 m. pristatė metus trukusią studiją, pateikė įžvalgas ir sukūrė praktinį logistikos vidaus laivybos verslo modelį, leisiantį pasiekti nulines CO2 emisijas vidaus vandens laivyboje.

Vidaus vandenų kelių direkcijos komandai „tvarumas“ nėra tik madingas žodis. Siekdama padėti Lietuvai įgyvendinti „šiltnamio dujų“ emisijų  mažinimo tikslus, direkcijos pagrindinių plano dalių – elektrinių laivų flotilės projekto įgyvendinimas.

Jį pabaigus Lietuva būti pirmoji Europoje turinti elektrinį vidaus laivybos laivyną. Ambicingam projekte  numatyta pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir 12 baržų. Su politiniu palaikymu projektas galėtų prasidėti jau 2024 m. Elektrinių laivų flotilės ir infrastruktūros sukūrimo nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto vertė sieks daugiau nei 75 mln. eurų. Kelionė truktų apie 20 valandų su 20-30 minučių sustojimu pasikeisti baterijas ties Jurbarku.

EIB ekspertai apskaičiavo, kaip toks „žaliosios laivybos“ projektas padėtų Lietuvos ekonomikai ir aplinkai:  sumažintų „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų kiekį, oro taršą, spūstis ir avarijas automobilių keliuose, triukšmo taršą bei gerintų biologinę įvairovę.

Bendras gyvybinis interesas

2021 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė 35 punktų veiksmų planą, skirtą padidinti vidaus vandens kelių transporto vaidmeniui Europoje. Pagrindinis uždavinys yra perkelti daugiau krovinių per Europos upes ir tokiu būdu palengvinti perėjimą prie nulinės emisijos tikslo iki 2050 m.. Tai atitinka Europos Žaliąjį kursą ir tvaraus bei pažangaus mobilumo strategiją, kurioje nustatytas tikslas didinti transportavimą vidaus vandenų keliais ir trumpųjų nuotolių laivyba iki 2030 m. – 25 proc., o iki 2050 m. – 50 proc.

VVKD atitinkamai dėlioja savo planus. „Per dešimtmetį tikimės esmingai pratęsti Nemuno vandens kelią, pastatydami šliuzą ties hidroelektrine Kaune, – sako V. Vinokurovas. – Tai sukurtų daug ilgesnį, 500 km vandens kelią. Taip pat turime didelio potencialo Neries upe. Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungti vandens keliu. Vieną dieną Lietuvoje galėtume turėti iki 1000 km laivybai tinkamų vandens kelių kroviniams gabenti tvariai“.

Taigi Lietuva gali reikšmingai prisidėti prie Europos Sąjungos iškelto Žaliojo kurso tikslo – iki 2030-ųjų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., o iki 2050-ųjų pasiekti nulines emisijas. Šia strategija pagrįstai tikimasi sulėtinti planetos šilimą ir to sukeliamas pragaištingas klimato pasekmes.

2024-01-24 /