Laivyba Nemunu ir kitais vidaus vandens keliais Lietuvoje – tai ne naujovė, o mūsų tapatybės dalis. Apie tai primena istorikas Žygimantas Buržinskas, kviesdamas pažvelgti į Lietuvos istoriją: laivyba vidaus vandenimis šimtmečius buvo esminė susisiekimo priemonė, ypač tuo laikotarpiu, kai sausumos keliai dar nebuvo išplėtoti.
Dar XX a. pradžioje upėmis keliavo ne tik keleiviai, bet ir paštas, ūkio prekės, gyvavo reguliarus vandens transportas. Net tarpukariu Lietuvos valdžia ieškojo būdų atgaivinti susisiekimą upėmis, matydama jame tiek ekonominį, tiek socialinį potencialą.
Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD), drauge su savivaldybėmis, tęsia šią tradiciją ir siekia, kad Nemunas būtų integruotas į šiuolaikinių žmonių gyvenimą. Laivyba – tai ne tik alternatyvus transportas, bet ir žalesnio judumo sprendimas, kultūros tęstinumo forma, galimybė regionų bendradarbiavimui.
Strateginė partnerystė su savivaldybėmis rodo, kad Nemunas vėl matomas kaip ašis, aplink kurią galima kurti tvarią, ekonomiškai ir socialiai svarbią plėtrą – kaip tai jau veikė prieš šimtmetį.
Kviečiame skaityti visą istoriko straipsnį: Žygimantas Buržinskas. Ar Lietuva tikrai yra tik sausumos kraštas? | 15min.lt
